Žmogus be savybių. 2 tomas

Robert Musil
Puslapių skaičius: 
456 psl.
Leidykla: 
Vada
Leidimo metai: 
2005 m.
ISBN: 
9986-481-51-1
Lanis
Rugpjūtis 12, 2019
30 peržiūrų
3 atsisiuntimai
„Žmogus be savybių" – bene intelektualiausias XX a. romanas, tapęs moderniosios literatūros klasika. Jis toks pat reikšmingas kaip J. Joyce'o, M. Prousto kūriniai, artimas T. Manno, H. Hessės, F. Kafkos prozai. M. Kundera yra pasakęs, kad tai jo šimtmečio knyga, proveržis romano istorijoje – iki tol nėra buvę kito tokio kūrinio, kur mąstymas užimtų tiek vietos. I tome veiksmas nukelia į XX a. pr. Austrijos sostinę Vieną. Aukštuomenė ruošiasi paminėti 70-ąjį imperatoriaus valdymo jubiliejų ir ieško būdų, kaip jį įamžinti pabrėžiant Austrijos savitumą ir pranašumą prieš Vokietiją. Pagrindinis knygos herojus Ulrichas – trisdešimt dvejų metų, praeityje garsus matematikas, inžinierius, kariškis, po ilgų klajonių pakeitęs gyvenimo būdą, sugrįžęs į Vieną tam, kad daug ką išsiaiškintų. Visi romano veikėjai įsitraukę į savo susikurtą tikrovę, o Ulrichas kaip tik laikosi atokiau ir kritiškai vertina gyvenimo realybę, intensyviai ieško savęs. Jis svarsto: „Žmogus, kuris trokšta tiesos, tampa mokslininku; žmogus, kuris nori leisti išsilieti savo subjektyvumui, matyt, tampa rašytoju; bet ką daryti žmogui, kuris nori to, kas yra tarp vieno ir kito?", todėl pasirenka „tarp" būseną, kurią pavadina „eseistiniu gyvenimu". Bene intelektualiausio XX a. romano „Žmogus be savybių“ II tome tęsiama Ulricho – žmogaus be savybių – filosofinė savęs pažinimo kelionė. Gavęs žinią, kad mirė tėvas, jis vyksta į laidotuves gimtajame mieste Austrijos provincijoje. Ten sutinka seserį Agatą – dvidešimt septynerių metų merginą, ištekėjusią už nemylimo vyro. Kadangi brolis ir sesuo vaikystėje augo atskirai, jie nežino, ko tikėtis iš neišvengiamo susitikimo, tačiau pasimatę pajunta sunkiai paaiškinamą trauką. Ulrichui neįprasta, kad neįžvelgia nieko, kas jį erzintų sesers išvaizdoje ir charakteryje, o Agata, įkvėpta brolio idėjų, pasiryžta keisti gyvenimą iš esmės – išsiskirti. Ji persikelia gyventi pas Ulrichą, taip sujaukdama jo viengungio buitį. Be to, siekia pakenkti savo vyrui suklastodama tėvo testamentą ir rizikuoja užsitraukti brolio nemalonę... Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse jie svarsto, kaip atrasti vienovę su savimi, kas yra blogas ir geras žmogus, kelia aktualią XX a. pr. problemą – ar moterys turi teisę būti savarankiškos? Robertas Musilis (1880–1942) – austrų rašytojas, kurio reikšmingiausią kūrinį „Žmogus be savybių“ literatūros kritikai prilygina J. Joyce'o ir M. Prousto prozai. Praėjus septyneriems metams po Musilio mirties „London Times“ pavadino jį žymiausiu XX a. vokiškai rašiusiu romanistu ir drauge nežinomiausiu šio amžiaus rašytoju. 1933 m. autoriaus knygos buvo uždraustos Vokietijoje, o 1938 m. ir Austrijoje. Jo monumentalus, nors ir nebaigtas romanas „Žmogus be savybių“ pelnė jam didžio vokiečių stilisto ir moralisto vardą.

Komentarai

Ši knyga neturi komentarų.

Palikite savo komentarą

16 + 2 =
Šis klausimas skirtas apsaugai nuo brukalų siunčiamų iš automatinių robotų.
Išspręskite šią lengvą užduotį ir įveskite rezultatą. Pvz.: 1+3, įveskite 4.