Šiame veikale F. Nietzsche kaip niekur kitur į pirmą vietą iškėlė meną, laikydamas jį svarbiausia žmogaus metafizine veikla. Kitaip tariant, teigdamas, kad „pasaulio egzistavimas gali būti pateisimmas tik kaip estetinis fenomenas"3, F. Nietzsche romantiškai sureikšmino ir išaukštino estetinį požiūrį į pasaulį. Šį požiūrį jis įvardijo „artistinės metafizikos" terminu. Šio naujadaro ištakos neabejotinos: jis yra tiesiogiai susijęs su A. Schopenhauerio filosofijos įtaka. Su jo kūryba F. Nietzsche
pirmą kartą susipažino 1865 m. ir nuo tada vadino jį
savuoju „intelekto broliu". A. Schopenhauerio įtaka buvo tokia
didelė, kad F. Nietzsche į savo veikalą Tragedijos gimimas
nė kiek nekeisdamas įtraukė jo valios metafizikos ir meno
(ypač muzikos) sampratas.
Paneigęs ankstyvajai kūrybai būdingą „artistinę metafiziką",
F. Nietzsche nusigręžė ir nuo klasikinio mąstymo paradigmos.
Bet ankstyvoji jo kūryba dėl to nepraranda aktualumo.
Veikale Tragedijos gimimas F. Nietzsche su didžia erudicija
kreipia žvilgsnį į tragiškumo ištakas antikoje ir sumaniai
keliauja painiu jo labirintu iki pat mūsų dienų. Todėl būtų
galima sakyti, kad ši knyga skirta visiems mirtingiesiems,
nes kiekvienas vienaip ar kitaip gyvena šiame labirinte ir
turi savo kelią.

Panašios knygos
-
Apie moralės genealogiją
Friedrich Nietzsche -
Apie moralės genealogiją
Friedrich Nietzsche -
Linksmasis mokslas
Friedrich Nietzsche -
Tragedijos gimimas
Friedrich Nietzsche -
Grynojo proto kritika
Immanuel Kant -
Proto tyrynejimas
David Hume
Komentarai