Šis romanas — apie bretonų princesę Morganą, gyvenusią 458—544 m. Už neleistiną meilės ryšį su savo pusbroliu karalium Artūru ji ištremiama į negyvenamą salą. Ten, pritaikiusi savo išsimokslinimą, sukuria pažangų ūkį, užmezga prekybą su daugeliu šalių. Autorius puikiai parodo, kokia mokslo, filosofijos ir politikos pažanga buvo pasiekta V—VI amžiuje.