Vokiečių klasiko Friedricho Schillerio (1759-1805) veikalas atspindi savitą žmogaus, jo kuriamo meno bei su juo siejamo žaidimo koncepciją. Šioje knygoje Schilleris meną daugiausia aiškina grožiu, regimybe, forma, gyva išvaizda, žaidimu. Menas ir grožis susilieja, tampa laisvės pasireiškimu, laisvės plėtojimo būdu.