Šveikas – atviraširdis kvėša, pasaulinis kvailys, genialus idiotas, sugebantis su geraširdiška šypsena atskleisti prieštaravimus tarp menkų kasdienybės rūpesčių ir didžiųjų „istorinių“ įvykių patoso. Kandi ir aštri J. Hašeko satyra ir ironija neatskiriamos nuo išlaisvinančio juoko. Šveikas – savotiškas amžinas „trečias brolis“, kvailelis, iš visų bėdų išlendantis sausas. Jo genialios gyvenimo filosofijos esmė: nesijaudinkite dėl nieko, tegu bus, kas turi būti, o kol kas – išlenkime alaus bokalą. Šveiko požiūris į gyvenimą įsitvirtino mene, literatūroje, filosofijoje ir viso pasaulio alinėse.